 Apie Vikipediją
|
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią skaityti, tobulinti ir pildyti gali visi žmonės, be jokių apribojimų ar mokesčių. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų; lietuviškuosiuose puslapiuose aprašyta daugiau nei 77 tūkstančiai straipsnių, skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis
|
Pirmąjį animacinį filmą „Humorous Phases of Funny Faces“ 1906 m. sukūrė J. Stuart Blackton
Animacija yra spartus kintančių dvimačių ar trimačių iliustracijos ar modelių vaizdo epizodų rodymas, sukuriant judėjimo iliuziją. Tai optinė judėjimo iliuzija, sukuriama dėl vaizdo užsitęsimo, ir gali būti kuriama ir vaizduojama daugybe metodų. Animacijos istorija siekia net Paleolito laikus. Lasko urvas Pietų Prancūzijoje ir Altamiros urvai Šiaurės Ispanijoje vaizduoja gyvūnus judesy. Dažniausiai jie turi daugiau porų kojų arba gyvūno kontūras nupieštas kelis kartus ant viršaus, vaizduojantis skirtingas bėgimo fazes. Taip pirmykščiai žmonės iliustravo judesį. Irane, Shahr-i Sokhta gyvenvietėje rastas 52000 metų senumo dubuo, ant kurio nutapyti devyni ožio paveikslėliai. Dubenį sukant ratu iš atskirų paveikslėlių susidaro judantis pasakojimas, kaip ožys pašokęs į orą nuo medžio nusiraško kriaušę.
Pirmąjį animacinį filmą „Humorous Phases of Funny Faces“ 1906 m. sukūrė J. Stuart Blackton. Jame vaizduojamas karikatūristas kreida piešiantis žmonių veidus ant mokyklinės lentos ir netikėtai veidai atgyja. Taigi J. Stuart Blackton galima laikyti pirmuoju animatoriumi. Prancūzų režisieriaus Émile Cohl „Fantasmagorie“, parodyta 1908 m. rugpjūčio 17 d. Théâtre du Gymnase Paryžiuje, įėjo į istoriją, kaip pirmasis tradicinės animacijos filmas. Pirmasis lėlių animacijos filmas „Lucanus Cervus“ 1910 m. sukurtas Lietuvoje Kaune gyvenusio rusų kilmės fotografas Vladislovas Starevičius(Ladislas Starevich). Žymiausi Winsor McCay filmai: Little Nemo (1911), Gertie the Dinosaur (1914) and The Sinking of the Lusitania (1918). 1920 – ais, 1930 – ais Warners, MGM ir Disney animacinių filmų studijos išvystė tradicinės animacijos technologiją ir pradėjo leisti vis daugiau ir daugiau kokybiškų filmų. Pirmas spalvotas animacinis filmas „Flowers and Trees“ pasirodė 1932 m. Jį išleido ir staigiai išpopuliarėjo Disney kompanija. „Flowers and Trees“ laimėjo Akademijos apdovanojimą dar kitaip vadinamą Oskarą. ...
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys
|
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Japonijai ir Bolivijai. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia: sąrašas. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija
|
Kristupas Kolumbas pirmą kartą išsilaipina Amerikoje. D.Pueblos paveikslas, 1892 m.
|
Savaitės iniciatyva
|
Diderot portretas, tapytas Louis-Michel van Loo
Denis Diderot (Denisas Didro, 1713–1784 m.) – prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos" leidimo iniciatorius bei organizatorius. Didro buvo XVIII a. filosofas materialistas. Savo pažiūras Didro išdėstė "Filosofiniuose laiškuose", "Laiške apie akluosius", "Mintyse apie gamtos aiškinimą", dialogo žanro kūriniuose "D'Alambero pokalbis su Didro", kituose teoriniuose bei grožiniuose kūriniuose. Jis tvirtino, kad pojūčiai duoda pilną ir neiškreiptą pasaulio vaizdą. Stebėjimai ir jutimai kaupia faktus, mąstymas juos suderina, patyrimas patikrina,- tokia pažinimo grandinė. Kalbėdamas apie materiją, Didro teigė, kad ji esanti vienintelė substancija; įvairių materijos formų visuma yra esamybė. Didro materialistiškai aiškino žmogaus gebėjimą jausti, mąstyti. Jis atmetė žmogui duotų ar įgimtų idėjų pirmumą. Materijai, kuri yra aktyvi savaime, nereikia pradinio judintojo; todėl Dievo, kaip judintojo, būtinybė atmetama; Dievo nėra, nes jis neapčiuopiamas. Mąstymas ir sąmonė yra materijos judėjimo padarinys, todėl sielos nemirtingumo idėja kritikuojama. Skirtingai nei Volteras, Didro manė, kad religija ir tikėjimas nereikalingi auklėjant visuomenę.
Šios savaitės iniciatyvos tema yra „Ateizmo istorija“.
|
 Vikisritys
|
|
|
|